Alus su labai minimaliomis etiketėmis. Val-Dieu išvis yra įdomus atvejis. Jis verdamas Val-Dieu abatijos teritorijoje Belgijoje, o ne kažkur kitoje gamykloje. Tačiau abatijoje jau seniai nebegyvena vienuoliai, o jį verda profesionalūs aludariai, tęsiantys abatijos tradicijas
Keturi kiekvienos rūšies buteliai jau iškeliavo į rūsį. Kaip kažkada pradėjau bandymą su Westvleteren, taip ir čia noriu pažiūrėti, ką su šiais alumis padarys laikas.
Žinoma daugiausia potencialo turi Brune ir Grand Cru. Silpniausiai brandos požiūriu žiūrisi Blonde, bet aš jame ne to ieškosiu, o tai kaip laikui bėgant dingsta alaus gaivumas ir šviežumas.
Mano strategija:
Val-Dieu Blonde: Sprintas. Štai čia mano eksperimentas bus rizikingiausias ir keisčiausias. Blonde yra skirtas gerti šviežias, kad pajustumėte jo apynių gaivumą, lengvumą, šviežumą ir citrusines natas. Tarp kitko, apynių aromatai ir skoniai yra vieni iš lakiausi. Ragausiu kas 4 mėnesius. Noriu pagauti tą momentą, kai šviežumas užleidžia vietą brandai ir oksidacijai. Trukmė metai.
Val-Dieu Brune. Tai dubbel stiliaus alus. 1.5 metų distancija. Ragausiu kas 6 mėnesių. Ieškosiu to aksomo ir gylio. Toks intervalas leis pamatyti ryškius šuolius, o ne smulkius pokyčius. Pagal viską turėtų ryškėti karamelė, kava, džiovinti vaisiai ir uogos.
Val-Dieu Triple: Sunkiasvoris. Pirma brandinta butelį atkimšiu tik po 8 mėnesių, o paskutinį – po 2 metų. Beje, jis gali ir dar ilgiau bręsti nei du metai. Šis alus laikui bėgant turėtų švelnėti ir darytis mažiau prieskoningas. Taip pat alko turėtų sėsti ir labiau integruotis į patį salyklą.
Val-Dieu Grand Cru: Čia dar daugiau reikalų nei sunkiasvoris. Pirma butelį praversiu po 12 mėnesių, o štai paskutinis pakris po 3 metų. Per tokią ilgą brandą šis alus turėtu tapti šilkinis ir priminti įvairius desertus, vyną ir slyvas.
Keli patarimai jums, jei jums su galva negerai kaip man:
Butelių pirkimas: Įsitikinkite, kad visi jūsų perkami buteliai yra iš tos pačios partijos (virimo datos), kitaip eksperimentas nebus tikslus dėl gamybos nuokrypių.
Žymėjimas: Kadangi Val-Dieu buteliai turi tik mažas etiketes, užklijuokite ant kiekvieno butelio po mažą lipduką su tikslia ragavimo data. Taip išvengsite pagundos atidaryti per anksti. Gal…
Vertikalus palyginimas: Kai ragausite paskutinįjį savo brandinta alų, būtinai nusipirkite šviežią butelį palyginimui, jei žinoma bus tokia galimybė. Tai bus jūsų eksperimento kulminacija! Ką aš ir planuoju. Lyginti su šviežių.
Pirmas ragavimas. BLONDE
NOSIS. Mane pasitinka švelnus, subalansuotas ir šviesus kvapas. Net minčių nėra apie alkoholio egzistavimą. Randu salyklą, mieles, mėtinius saldainius ir neprinokusius sodo vaisius. Mielas ir pūkuotas.
BURNA. Daugiau charakterio nei kvape, bet Blonde slysta lyg šilkas. Alkoholio integracija puiki. Nė menkiausios užuominos apie 6 %. Skonis lengvai mieliškas, kremiškas ir vaisiškas. Iš prieskonių randu muskato riešutą, gvazdikėlius ir kalendrą.
GOMURYS. Trumpas, lengvas ir neįpareigojantis.
MANO TRYS CENTAI. Mano skoniui kiek per neutralus, tačiau įdomiausia tai, kad po kelių gurkšnių jis pradeda augti akyse ir vis labiau traukia sugrįžti.
Antras ragavimas.
Čia taip paėmė ir prabėgo 4 mėnesiai brandos butelyje.
Taigi, Val-Dieu Blonde alus. Šiam buvau numatęs vienerių metų planą, kaip ir Westvleteren Blond. Tad abu alūs bus ragaujami panašaus amžiaus, bet nelyginsiu jų tarpusavyje, o ieškosiu, kaip laikas veikia skonį.
NOSIS. Taip, kvapas vis dar švelnus, minkštas, gaivus ir primenantis geltonus vaisius. Alkoholio integracija dar gilesnė, jei taip gali nutikti. Jau pirmame ragavime išskyriau alkoholio nebuvimą. Kas mane kiek stebina, tai, kad neradau pirmame butelyje to, kas čia išryškėja: įvairių prieskonių, tokių kaip kalendra, pankolio sėklos ir citrinų žievelės. Iš esmės kvapas kiek sunkesnis, bet gaivumas vis dar čia, o laikas dar negadina reikalų.
BURNA. Primena pirmojo ragauto butelio įspūdžius. Mieliškas, kremiškas ir turintis tropinių vaisių užuominų. Charakteris vis dar čia, kaip ir alkoholio integracija. Kas labiausiai krenta į akis, tai išaugęs prieskoningumas, kurį ir radau kvape. Be muskato riešuto, gvazdikėlių ir kalendros, randu suaktyvėjusius citrusus ir melionus. Beje, pats jausmas burnoje nebe toks, bet nieko tokio baisaus, dėl ko būtų galima skųstis.
GOMURYS. Gana trumpas, lengvas ir lengvai ragaujamas. Ką pastebėjau? Nors poskonis gana neilgas, bet jis yra lipnesnis ir rūgštesnis.
MANO TRYS CENTAI. Yra tam tikrų niuansų, kurie sukuria pokyčius kvape ir skonyje, bet ar tai veikia skonį taip, kad būtų galima sakyti „alus, kuris praranda savastį“? Tikrai ne, netgi sakyčiau atvirkščiai. Tarp gaivumo ir šviežumo skleidžiasi sunkesni potyriai.
BRUNE. Pirmas ragavimas.
NOSIS. Mano silpnybė visokie Brune, Dubbel ir panašūs alūs. Kvape daug skrudintų ir keptų natų. Nuo Jamaikos tamsaus pyrago iki skrudinto salyklo. Taip pat randu lengvos rūgštelės ir sauso rūsio užuominų.
BURNA. Kremiškas, tirštas ir maloniai saldus, bet viskas išlaikyta balanse. Alkoholis retkarčiais primena apie save, tačiau butelio branda tai tikrai sušvelnins. Kiek pasigedau ryškesnio skrudinto charakterio, kurio kvape buvo daugiau.
GOMURYS. Vidutinės trukmės, lipnus, saldus ir lengvai prieskoningas. Deginto salyklo nata užbaigimą padaro labai malonų. Net nesinori, kad baigtųsi.
MANO TRYS CENTAI. Visiškai rekomenduojamas šio bravoro alus, ypač Brune stiliaus mėgėjams. Jau dabar smalsu, kaip jis atsiskleis po kelių metų rūsyje.
TRIPLE. Pirmas ragavimas.
Tripelių nesu ragavęs labai daug, bet iki šiol jie man buvo arba pataikymas į dešimtuką, arba visiškas prašovimas. O kaip šis?
NOSIS. Sodrus, vaisiškas, prieskoningas ir gana agresyvus kvapas. Daug duonos, bananų, šlapio rūsio, keptų grybų, kaulavaisių, paukštienos sultinio ir kažkokio minerališkumo. Švelniai tariant, keistas aromatas.
BURNA. Labai kremiškas, pilnas ir saikingai saldus. Alkoholis dar šiek tiek juntamas, bet tikiu, kad butelio branda tai pakeis. Skonyje daug citrusų, salyklo, tropinių ir sodo vaisių. Prieskoningumas labai primena Blonde.
GOMURYS. Vėl tie patys Blonde primenantys prieskoniai: kalendra, muskato riešutas ir gvazdikėliai. Labai smalsu, kaip šis alus keisis rūsyje.
MANO TRYS CENTAI. Ne geriausias mano ragautas tripelis, tačiau turi potencialo tapti gerokai įdomesnis po kelerių metų brandos.
GRAND CRU. Pirmas ragavimas
Na štai, stipriausias šio ketverto narys.
NOSIS. Kai kur primena Brune, tik viskas čia sodriau, giliau ir intensyviau. Nesinori atitraukti nosies nuo taurės. Juodieji serbentai, tamsi duona, mielės, gervuogės, razinos ir degintas salyklas. Aš šito gerbėjas.
BURNA. Čia jau tikras veiksmas. Ryškios anyžiaus natos, o šį prieskonį aš labai mėgstu. Alus kremiškas, sodrus, intensyvus ir pilnas charakterio. Randu vaisinių ledinukų, džiovintų slyvų, karamelės ir juodos kavos.
GOMURYS. Vidutinės trukmės, sodrus ir ilgai apgaubiantis burną. Tamsūs vaisiai ir saldžių kepinių prieskoniai.
MANO TRYS CENTAI. Jeigu jau dabar šis Grand Cru demonstruoja tokį charakterį, net sunku įsivaizduoti, ką su juo padarys keli metai ramios brandos rūsyje.
